text

Apie ūkanotuosius Farerus ir baltąją Grenlandiją

Farerų kalba ir grenlandų kalba yra oficialiosios autonominėse Danijos teritorijose – Farerų salose ir Grenlandijoje. Šios šiaurinės salos – šaltoji egzotika, kur kalbos ir kultūros vystėsi atokiai nuo žemyninės Europos. Dėl savo atšiaurios gamtos jos dažnai lieka nuošalyje populiariausių turistinių maršrutų. Tačiau šiose vietovėse slypi gausybė įdomių sluoksnių – nuo kalbinės autonomijos iki unikalių istorinių ir politinių procesų. Farerai ir Grenlandija siūlo daug įdomaus ir verto sužinoti.

Kalbos 

Grenlandų kalba (gren. Kalaallit Nunaat) yra didžiausios pasaulio salos – Grenlandijos – valstybinė kalba. Remiantis Grenlandijos kalbos tarybos duomenimis, ja kalba apie 57 tūkstančiai žmonių. Ši kalba priklauso inuitų kalbų grupei, kuri sudaro plačią eskimų-aleutų kalbų šeimą, todėl grenlandų kalba artima kalboms, vartojamoms šiaurės rytų Kanadoje, Aliaskoje ir rytų Rusijoje. Grenlandų kalba daugiausia vartojama rytinėse, šiaurės rytų ir pietryčių pakrantėse, kur išskiriami trys dialektai: rytų, šiaurės ir vakarų. Grenlandijoje taip pat plačiai vartojamos anglų ir danų kalbos. Sostinė – Nūkas (gren. Nuuk), didžiausias šalies miestas.

Farerų kalba (dan. færøsk sprog) yra šiaurės germanų kalba, kuria kalba iki 80 tūkstančių žmonių (įskaitant ir gyvenančius už salų ribų). Atlanto vandenyne, tarp Škotijos ir Islandijos esančiose Farerų salose, valstybinės kalbos yra dvi: danų ir farerų. Abi kalbos yra mokomos mokyklose, girdimos per radiją. Farerų sostinė – Torshaunas (far. Tórshavn), įsikūrusi pietinėje Streimoy salos dalyje.

Salų istorija 

Farerų salų 18-tukas surastas Viduramžiais, 17-ka iš jų yra apgyvendintos. Manoma, kad Farerų salose gyveno keltų gentys, o IX amžiuje salas pasiekė norvegai. Grenlandijos salą X amžiaus pabaigoje surado vikingai ir dėl žalių jos pakrančių pavadino ją „žaliąja žeme“. Dabar 80 proc. Grenlandijos teritorijos dengia ledynai, o turistus vilioja jų suformuotas kraštovaizdis: aukšti fjordai ir trykštantys geizeriai. Keliautojai itin mėgsta ir vėjuotus Farerų salų kalnus bei fjordus, viržynus ir pievas, nors šiose salose kyla daugiausia rūkų Europoje. Sakoma, kad Farerų salų grožis geriausiai atsiskleidžia keliaujant pėsčiomis. Grenlandija dabar sulaukia ypatingo mokslininkų dėmesio ne tik dėl tirpstančio ledyno, bet ir dėl neseniai rasto milžiniško požeminio vandens rezervuaro. Neįprastai egzotiškų ir, galima sakyti, nevisiškai atrastų Grenlandijos ir Farerų salų gyventojai daugiausia verčiasi žvejyba, avininkyste ir, kaip jau spėjote suprasti, turizmu.

Salų politinis statusas

Farerų salos, kaip ir Grenlandija, yra autonominis Danijos regionas. Autonomiją Farerų salos išsikovojo dar 1948 metais ir taip parodė pavyzdį Grenlandijai, kuri tada buvo laikyta Danijos kolonija. Grenlandijos politinė istorija gerokai sudėtingesnė − karalystės dalimi ji tapo tik 1953 metais, o už autonomijos įvedimą balsavo 1979 metais vykusiame referendume. Nors Grenlandija, kaip ir Farerų salos, vis dar yra pavaldžios Danijos karalienei Margaritai II, šios vietovės tampa vis laisvesnės. Kaip Danijos dalis, Grenlandijos sala tapo ES nare, tačiau 1985 metais vasario 1 dieną Grenlandija tapo pirmąja iš ES pasitraukusia teritorija. Farerų salos visada prieštaravo prisijungimui prie ES. Nuo 2009-ųjų metų Grenlandijos gyventojai ne tik perėmė savivaldos, teismų bei policijos kontrolę, bet ir paskelbė grenlandų kalbą valstybine kalba. Manoma, kad tolesni aktyvių gyventojų žingsniai gali būti gynybos, valiutos ir užsienio politikos pakeitimai, kuriuos įgyvendinus, liktų tik paskelbti nepriklausomybę.

Kalba kaip savarankiškumo ženklas

Kalba šiose teritorijose – ne tik bendravimo priemonė, bet ir valstybingumo pagrindas. Farerų ir grenlandų kalbos atstovauja dvi visiškai skirtingas kalbų šeimas, tačiau jas vienija savarankiškumo siekis ir istoriniai ryšiai su Danija. Dėl istorinės priklausomybės ir glaudžių ryšių su Danijos Karalyste danų kalba čia tebėra svarbi švietimo ir administravimo srityse, o vietinės kalbos vis labiau įsitvirtina kaip tautinės tapatybės dalis. Farerų salos ir Grenlandija savitos ne tik savo geografija, bet ir nuosekliu požiūriu į kalbos išsaugojimą.

Sekite mūsų naujienas Facebook puslapyje ir nepraleiskite naujausių įžvalgų apie kalbų pasaulį.

Pateikite užklausą

Atsakysime per 1 darbo valandą