UAB "Baltijos vertimai" logotipas lietuvių kalba

Skandinavų kalbos

Susipažintkime iš arčiau su Skandinavija. Ir įdomu čia ne tik skandinavų kalbos. Kad skaitymas taptų įdomesnis, žadame pateikti įvairiausių faktų apie šių šalių istoriją ir kultūrą. Tarsi iš paukščio skrydžio, pažvelkime į Skandinaviją.

Skandinavų kalbos

Skandinavų kalbos tai Šiaurės germanų kalbos, priklausančios indoeuropiečių kalbų šeimai. Apytiksliai 8 amžiuje atsirado skandinavų prokalbės, iš kurių maždaug po penketo amžių išsivystė senovės skandinavų kalba, kuri vėliau evoliucionavo į dabar mūsų gerai pažįstamas Šiaurės germanų-skandinavų kalbas. Skiriami du skandinavų kalbų pogrupiai – vakarų ir rytų. Norvegų (niunorsko tarmė), islandų, fareriečių kalbos – tai išlikusios ir vartojamos vakarų skandinavų kalbos. Rytų pogrupiui priklauso danų, švedų ir norvegų (bukmolo tarmė) kalbos. Šią grupę labai veikė vokiečių žemaičių tarmė, ši įtaka juntama iki šiol.

Užsispyrusi islandų kalba? 

Žinoma, beveik kiekviena kalba dar turi ir daugybę tarmių, tačiau net patys Skandinavijos gyventojai pripažįsta, kad jų kalbos yra labai panašios. Tai lėmė socialinės ir politinės aplinkybės. Pavyzdžiui, Norvegija ilgai buvo Danijos Karalystės sudėtyje, kurioje pagrindinė kalba – danų. Islandų kalba yra archajiškiausia iš visų skandinavų kalbų: ją veikė ir vikingai, ir airių vienuoliai, bet natūrali salos izoliacija ir socialiniai aspektai lėmė, kad ši kalba išlaikė daug įdomių senovės skandinavų kalbos formų. Dabar skandinavų kalbos paplitusios visame pasaulyje, pradedant Grenlandija ir baigiant Australija. O Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Islandijoje, Grenlandijoje, Farerų salose ir Suomijoje skandinavų kalbos yra valstybinės.

Vikingai – mitas ar istorija?

 Kalbant apie Skandinavijos istoriją, sunku nepaminėti vikingų. Nuo seno legendomis apipinti bebaimiai ir žiaurūs plėšikai dabar virtę pasakų, kino bei animacinių filmų ir romanų personažais. Iš tiesų, vikingai – istoriniai asmenys, skandinavų kilmės jūrininkai, kurie 8−11 a. kariavo, prekiavo ir plėšikavo Skandinavijoje, Britų salyne ir kitose Europos vietose. Žygiais jūra jie pasiekė net Amerikos žemyną, o mažesniais būriais keliaudami upėmis – ir Rytų Europą. Vikingai yra siejami su žemių kolonizavimu ir naujų miestų įkūrimu. Apie vikingus iki šių dienų sklando daugybė mitų – pradedant nuo jų ūgio (manoma, kad jie buvo aukštaūgiai, nors istorikai teigia, kad aukščiausi vikingai siekė 180 cm), baigiant barbariškumu, vaizduojant vikingą, kaip susivėlusį ir kraują pralieti pasiruošusį vyrą su kuoka. Iš tiesų, klajokliai skandinavai šukuodavo ir balindavo plaukus, turėjo savo higienos, valgymo įpročių, kurie buvo gerokai tobulesni nei kitose Europos dalyse. Apie šiuos istorinius asmenis galima daugiau sužinoti Osle įsikūrusiame Vikingų muziejuje.

Kultūra, gausi legendų.

Šiandien Skandinavijos regionas itin mėgstamas turistų. Čia tikrai yra į ką pažiūrėti: įspūdingas kraštovaizdis su fjordais, kalnakasių miesteliais, vingiuotais keliais, skulptūromis ir kitais gamtos bei žmogaus sukurtais stebuklais. Dauguma jų siejami su Skandinavų mitologijos pasakojimais, personažais. Pavyzdžiui, Norvegijoje plačiai paplitęs Trolis. Su šia būtybe susietas vienas įspūdingiausių kelių Žemėje – Trolių kelias, dar vadinamas „Trolstigenu“ ir „Trolių kopėčiomis“. Važiuojant itin siauru ir net 11 staigių posūkių turinčiu keliu, galima patirti ekstremalių pojūčių ir pasigrožėti vietine gamta. Šis kelias siejamas su legenda apie naktį kalnuose klaidžiojančius Trolius, kurie, tekant saulei, pavirsta akmenimis.

Jei domitės vertimu iš bet kurios skandinavų kalbos ir į bet kurią skandinavų kalbą, susisiekite svetainėje nurodytais kontaktais arba atsiųskite užklausą.

Kviečiame sekti mūsų naujienas Facebook!

 

Pateikite užklausą

Atsakysime per 1 darbo valandą