Ar žinote, kuri kalba yra antroji pasaulyje pagal kalbančiųjų ja skaičių? Tai oficialioji Indijos kalba – hindi kalba. Ši kalba yra gimtoji daugiau nei 285 mln. žmonių, o ja kalbančiųjų priskaičiuojama net du kartus daugiau. Įspūdinga, tiesa? Tačiau šį kartą papasakosime Jums ne tik apie hindi kalbą, bet ir apie kalbinės giminystės ryšiais su ja susijusią urdu kalbą.
Hindi kalbos giminaitė urdu kalba
Nors ir mažiau paplitusi nei hindi (pagal kalbančiųjų skaičių pasaulyje užima 19-21 vietą), tačiau ne mažiau įdomi urdu kalba yra viena iš oficialiųjų Pakistano kalbų. Spėjama, kad ją vartoja apie 150-160 mln. pasaulio gyventojų. Hindi ir urdu paprastai yra vadinamos kalbomis, todėl faktas, kad šios kalbos iš tiesų yra ir kalbos ir tarmės, gali pasirodyti paradoksalus. Jos laikomos pagrindinėmis hindustano kalbos tarmėmis yra paplitusios Pietų Azijos šiaurinėje dalyje. Hindustano kalba dėl šios priežasties netgi vadinama hindi-urdu kalba, nors turi ir daugybę kitų žemyne ir salose paplitusių tarmių. Įdomu tai, kad tik XX a., Indiją ir Pakistaną pripažinus atskiromis šalimis, šios hindi ir urdu tarmės-kalbos atskirtos.
Kada ir kodėl hindi ir urdu kalbos tapo skirtingomis kalbomis
Anksčiau hindustano, hindi ir urdu reiškė tą pačią kalbą ir vienijo skirtingus identitetus, nors ir turėjo vidinių skirtumų. Įvykęs kalbų išsiskyrimas dabar žymi ir dvi skirtingas tapatybes – indiškąją (hindi) ir musulmoniškąją (urdu). Hindi ir urdu kalbos-tarmės yra labai panašios, esminis jų skirtumas – raštas. Urdu kalba užrašoma arabiškais rašmenimis, o hindi kalbos rašto sistema vadinama devanagari. Devanagari yra vartojama daugeliui Šiaurės Indijos kalbų – tarp jų ir sanskritui bei hindi – užrašyti. Ji susiformavo XII – XIII amžiuje ir yra vartojama iki pat šių dienų. Pats rašto pavadinimas devanagari kilo iš dviejų sanskrito žodžių: nāgara (miestas) ir deva (dievybė). Šioje sistemoje svarbiausias vienetas yra skiemuo. Skirtingai nei urdu kalbos rašte, devanagari rašoma iš kairės į dešinę. Urdu kalba taip pat turi savo rašto pavadinimą – nasta’liq. Šis raštas, sudarytas iš arabų ir persų kalbų rašmenų, yra senesnis nei devanagari: jis sukurtas VIII – IX amžių sandūroje ir sėkmingai vartojamas iki šiol. Antras didesnis šių kalbų skirtumas – žodynas. Hindi kalba atsirado iš prakritų – supaprastintų sanskrito variantų, vartojamų šnekamojoje kasdienėje kalboje. Šie variantai kalbantiesiems ilgainiui tapo tokie patrauklūs, kad jais remiantis imta kurti literatūrą.
Nors standartinė hindi kalba atsirado daug vėliau, tik XX a. viduryje, tačiau šia kalba užrašomoje literatūroje gana žymus sanskrito poveikis. O urdu kalba turi daugiau skolinių iš arabų, persų ir turkų kalbų. Ko gero, būtent platus žodynas padėjo urdu kalbai tapti gerai žinoma Pietų Azijos literatūros, poezijos kalba.
Jei domitės vertimu iš hindi ar urdų kalbos ir į hinri ar urdų kalbą, susisiekite svetainėje pateiktais kontaktais arba atsiųskite užklausą.
Visas mūsų naujienas rasite mūsų Facebook paskyroje.
