Tęsiame dar praėjusių metų lapkritį pradėtą kelionę po Skandinavijos šalis − šį kartą užklyskime į ūkanotuosius Farerus ir baltąją Grenlandiją. Ar žinojote, kad negausių Grenlandijos ir Farerų salų gyventojų kalbos yra oficialiosios kalbos? Ar tai, kad abi teritorijos turi autonomijų statusus? Suradome ir daugiau įdomių faktų, todėl linkime smagaus skaitymo!
Grenlandų kalba (gren. Kalaallit Nunaat) yra didžiausios pasaulio salos Grenlandijos valstybinė kalba. Ją, Grenlandijos kalbos tarybos pateiktais duomenimis, vartoja apie 57 tūkstančiai gyventojų. Grenlandų kalba priskiriama penkių tarpusavyje giminingų kalbų grupei − inuitų kalboms, kurios priklauso plačiai eskimų-aleutų kalbų šeimai. Taigi, grenlandų kalba yra gimininga šiaurės rytų Kanados, Aliaskos ir rytų Rusijos kalboms. Kalba yra paplitusi apgyvendintose rytinėje, šiaurės rytų ir pietryčių Grenlandijos salos pakrantėse, kur pagal vartojimo regionus išskiriami net 3 dialektai: rytų, šiaurės ir vakarų. Grenlandijoje taip pat kalbama angliškai ir daniškai. Farerų kalba (dan. færøsk sprog ) – tai šiaurės germanų kalba, kurią vartoja iki 80 tūkstančių žmonių (įskaitant gyvenančius už salų ribų). Atlanto vandenyne. tarp Škotijos ir Islandijos, esančių Farerų salų valstybinės kalbos yra dvi: danų ir farerų. Farerų ir grenlandų kalbų yra mokoma mokyklose, galima išgirsti per radiją.
Farerų salų 18-tukas surastas Viduramžiais, 17-ka iš jų yra apgyvendintos. Manoma, kad Farerų salose gyveno keltų gentys, o IX amžiuje salas pasiekė norvegai. Grenlandijos salą X amžiaus pabaigoje surado vikingai ir dėl žalių jos pakrančių pavadino ją „žaliąja žeme“. Dabar 80 proc. Grenlandijos teritorijos dengia ledynai, o turistus vilioja jų suformuotas kraštovaizdis: aukšti fjordai ir trykštantys geizeriai. Keliautojai itin mėgsta ir vėjuotus Farerų salų kalnus bei fjordus, viržynus ir pievas, nors šiose salose kyla daugiausia rūkų Europoje. Sakoma, kad Farerų salų grožis geriausiai atsiskleidžia keliaujant pėsčiomis. Grenlandija dabar sulaukia ypatingo mokslininkų dėmesio ne tik dėl tirpstančio ledyno, bet ir dėl neseniai rasto milžiniško požeminio vandens rezervuaro. Neįprastai egzotiškų ir, galima sakyti, nevisiškai atrastų Grenlandijos ir Farerų salų gyventojai daugiausia verčiasi žvejyba, avininkyste ir, kaip jau spėjote suprasti, turizmu.
Farerų salos, kaip ir Grenlandija, yra autonominis Danijos regionas. Autonomiją Farerų salos išsikovojo dar 1948 metais ir taip parodė pavyzdį Grenlandijai, kuri tada buvo laikyta Danijos kolonija. Grenlandijos politinė istorija gerokai sudėtingesnė − karalystės dalimi ji tapo tik 1953 metais, o už autonomijos įvedimą balsavo 1979 metais vykusiame referendume. Nors Grenlandija, kaip ir Farerų salos, vis dar yra pavaldžios Danijos karalienei Margaritai II, šios vietovės tampa vis laisvesnės. Kaip Danijos dalis, Grenlandijos sala tapo ES nare, tačiau 1985 metais vasario 1 dieną Grenlandija tapo pirmąja iš ES pasitraukusia teritorija. Farerų salos visada prieštaravo prisijungimui prie ES. Nuo 2009-ųjų metų Grenlandijos gyventojai ne tik perėmė savivaldos, teismų bei policijos kontrolę, bet ir paskelbė grenlandų kalbą valstybine kalba. Manoma, kad tolesni aktyvių gyventojų žingsniai gali būti gynybos, valiutos ir užsienio politikos pakeitimai, kuriuos įgyvendinus, liktų tik paskelbti nepriklausomybę.
Atsakykite į nesudėtingą klausimą ir laimėkite15 Eur dovanų kuponą apsipirkti Flokati el. parduotuvėje!
Klausimas: Kokie yra Grenlandijos ir Farerų salų sostinių pavadinimai?
Jūsų atsakymų lauksime adresu vilnius@baltijosvertimai.eu iki vasario 28 dienos. Siųsdami atsakymus nepamirškite nurodyti savo vardo bei pavardės. Prizo laimėtojas bus renkamas burtų keliu!
PRAĖJUSIO MĖNESIO KONKURSO KLAUSIMAS IR ATSAKYMAS
Klausimas: Kas yra laikomas suomių rašomosios kalbos kūrėju?
Atsakymas: Mikael Agricola
Sveikiname praėjusio konkurso nugalėtoją Silviją Maskalenienę ir kviečiame atsiimti prizo!
Taip pat kviečiame prisijungti ir sekti mūsų naujienas Facebook https://www.facebook.com/baltijosvertimai
