Puikus gimtosios kalbos mokėjimas ir gebėjimas laisvai susikalbėti kokia nors užsienio kalba dar nereiškia, kad galite būti geras vertėjas. Vertėjas – tai kalbos specialistas, suprantantis ne tik gramatinius ir stilistinius kalbos niuansus, tačiau taip pat gerai mokantis ir skirtingus kalbos dialektus bei išmanantis kultūrinius aspektus.
Pavyzdžiui, ar žinote, kuo skiriasi britų, amerikiečių, kanadiečių, australų ir Indijos anglų kalbos dialektai, ir kad žodžiai „booze“, „grog“, „alcohol“ reiškia tą patį, nors yra vartojami skirtinguose kontinentuose?

ANTRAS MITAS. Tas pats vertėjas gali versti ir iš užsienio kalbos ir į užsienio kalbą

Gana plačiai paplitusi nuomonė, kad tas pats vertėjas, be jokios abejonės, verčia ir iš užsienio kalbos ir į užsienio kalbą. Ir tikriausiai nustebsite sužinoję, kad dauguma vertėjų verčia tik viena kryptimi – dažniausiai į savo gimtąją kalbą. Norint kokybiškai versti tekstus neužtenka gerai mokėti kalbą, būtina jausti ir suprasti kultūrinius kalbos aspektus, todėl labai nedaug specialistų gali tuo pasigirti ir versti taip pat gerai ir į gimtąją, ir į užsienio kalbą. Kitas svarbus niuansas, siekdami aukštojo išsilavinimo, vertėjai paprastai gilinasi į tam tikros kalbos subtilybes, o siekiant, kad vertimai būtų tikslūs verčiant atvirkštine kombinacija, kalbos specialistui būtų reikalingos papildomos studijos. Taigi, atsižvelgiant į finansines, laiko ir energijos sąnaudas, skiriamas norint įsigilinti iškart į mažiausiai dviejų kalbų niuansus, dažniausiai vertėjai pasirenka vieną vertimo kryptį.

Dėl intensyvios moderniųjų technologijų integracijos į vertimų sritį, visuomenėje plinta nuomonė, kad vertėjo darbas tampa nebe toks svarbus kaip iki šiol. Tačiau viskas yra kiek kitaip.
Mašininio vertimo programos, iš tiesų, labai pasitarnauja vertimo procese, nes gana tiksliai išverčia pavienius žodžius arba trumpus nesudėtingus sakinius. Deja, vien tik mašininio vertimo programos atliktas vertimas tėra pavienių terminų kratinys, kur be žmogaus rankos niekaip neišsiversime. Siekiant sukurti vientisą, sklandų ir logišką tekstą, mašininis vertimas yra naudojamas kaip pagalbinė darbo priemonė, kuri paspartina vertėjo darbą, padeda išlaikyti terminų vertimo nuoseklumą tekste, sukuria terminų duomenų bazes, tačiau loginės jungtys, teksto stilius, semantika, kultūriniai kalbos niuansai – tai kalbos aspektai, kurie reikalauja žmogaus įsikišimo.

Teksto vertimas nėra tiesiog žodžių paieška žodyne ir jų perrašymas eilės tvarka kita kalba. Vertimas – tai idėjos, istorijos, minties ir galiausiai kultūros perteikimas kita kalba. Vertėjas turi „jausti“ kalbą, perteikti teksto stilių, terminų tikslumą, atsižvelgti į kontekstą ir kitus veiksnius, kurie lemia, ar vertimą skaitantis gimtakalbis ne tik galės suprasti tai, kas rašoma, bet ir sugebės pajusti ir atskirti, jog skaito ne originalo parašytą tekstą, o vertimą. Atsižvelgiant į lingvistines kalbos ypatybes, skiriasi sakinių struktūra ir netgi rašmenys, pvz. kinų hieroglifai, rusų kirilica, indų sanskritas ir hebrajų raštas iš dešinės į kairę. Kompiuterizuota programa, deja, kol kas nesugeba sklandžiai sudėlioti frazių ir sakinių, kurie būtų sujungti semantiškai.

Patyręs vertėjas užduoda klausimų. Žinoma, jis nepuls to daryti iškart tik gavęs užsakymą ir neklausinės tokių dalykų, kuriuos gali išsiaiškinti pats, tačiau kokybiškas vertimas – tai vertėjo ir kliento bendradarbiavimas, kai yra iš anksto aptariami ir susiderinami svarbiausi terminai, sąvokos. Kartais netgi sinonimų vartojimas gali pridaryti daug bėdų užsakovui, jei, pavyzdžiui, iki šiol jo dokumentuose terminas „name“ buvo verčiamas žodžiu „pavadinimas“, o perdavus tekstą versti kitam specialistui, tas pats terminas pradėtas versti viena iš „name“ reikšmių, pavyzdžiui, „ženklas“, kuris lietuvių kalboje turi visiškai kitokią prasmę. Taip pat, vertėjas versdamas tekstą neretai pastebi klaidų originaliame tekste, apie kurias gali informuoti užsakovą, nes vargu, ar yra daug asmenų, kurie įsigilina į tekstą taip, kaip jį parašęs asmuo ir vertėjas. O laiku pastebėtos ir ištaisytos klaidos – šaunus partnerystės ir bendro darbo rezultatas.