Vietovardžių vertimas – labai subtilus kalbinis procesas, kuriame svarbu išlaikyti tikslumą, aiškumą ir kultūrinį kontekstą. Netinkamai išverstas vietovardis tikrai gali paklaidinti! Kada palikti originalo formą, o kada adaptuoti pavadinimą – klausimas, kurį sprendžia daugelis profesionalių vertėjų. Susipažinkite su pagrindiniais principais, rašybos taisyklėmis ir dažniausiai pasitaikančiomis išimtimis, su kuriomis susiduriama verčiant geografinius pavadinimus į lietuvių kalbą.
Kada versti, o kada palikti originalo kalba?
Verčiant iš užsienio kalbos, vietovardžių pavadinimai transkribuojami. Vis dėlto, kai tikslaus vietovės pavadinimo nėra arba jis nežinomas vertėjui, galioja „nykščio taisyklė“ – tokiu atveju geriausia palikti vietos pavadinimą originalo kalba.
Kada vietovardžių pavadinimus verčiame?
Vertėjo pasirinkimą dažniausiai lemia keletas veiksnių: teksto žanras ir registras. Oficialiuosiuose teisiniuose dokumentuose, sutartyse, nutarimuose vietovardžių pavadinimus įprasta palikti originalo kalba, taip išvengiant bet kokių galimų netikslumų.
Meniniuose tekstuose – priešingai: transkribuojamas ne tik pavadinimas (pavyzdžiui, Niujorkas, Misūris), bet dažnai ir žodis, reiškiantis gatvę. Pavyzdžiui: Maple Street – Meiplstritas ir pan. Jeigu gatvės pavadinimas reikšminis, jį galima išversti, taip suteikiant tekstui gyvumo. Pavyzdžiui: Lindenstraße – Liepų gatvė.
Kokios vietovardžių vertimo taisyklės galioja Lietuvoje?
Verčiant užsienio šalių vietovardžius į lietuvių kalbą, ilgieji balsiai perrašomi ne ilgosiomis, o trumposiomis balsėmis. Pavyzdžiui: Westfield – Vestfildas (ne Vestfyldas), Chattanooga – Čatanuga (ne Čatanūga).
Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, lietuviškos ilgosios balsės rašomos tik tuo atveju, kai „balsių ilgumas originalo kalba (latvių, vokiečių, čekų, slovakų, estų, suomių, vengrų) yra išreikštas grafiškai“. Vyrauja ir kitokių nuomonių, teigiančių, kad pavadinimai turėtų būti verčiami vadovaujantis ne grafine žodžių išraiška, bet tarimu.
Kodėl vienų miestų pavadinimus adaptuojame, o kitų – ne?
Europos vietos, kurių pavadinimus verčiame, dažniausiai įkurtos dar antikos ar viduramžių laikais: Lisabona (Lisboa), Krokuva (Kraków), Briuselis (Bruxelles), Viena (Wien), Berlynas (Berlin).
Amerikos žemyne vos XVI a. pradėtų kurti valstybių ir miestų pavadinimai išlieka tokie patys ir kitose kalbose: Chicago (Čikaga), Toronto (Torontas), Buenos Aires (Buenos Airės), Rio de Janeiro (Rio de Žaneiras), Acapulco (Akapulkas).
Taigi, darytina prielaida, kad Europos vietovardžiai, palyginti su Amerikos, kitaip verčiami į užsienio kalbas (egzonimai) todėl, kad yra seni.
Vietovardžių vertimas reikalauja ne tik kalbos jausmo, bet ir nuolatinio domėjimosi oficialiomis rekomendacijomis bei tarptautine praktika. Naudojimasis patikimais šaltiniais, tokiais kaip VLKK pasaulio vietovardžių žodynas, padeda užtikrinti nuoseklumą ir tikslumą net sudėtingiausiuose tekstuose. Profesionalus požiūris į smulkias kalbines detales kuria vertimo kokybę, kurią vertina tiek klientai, tiek skaitytojai.
Jei nesate tikri, kaip tinkamai išversti ar suredaguoti tekstą, profesionali pagalba gali sutaupyti daug laiko ir apsaugoti nuo klaidų. Mūsų redaktoriai padeda užtikrinti, kad kiekvienas terminas – įskaitant vietovardžius – būtų vartojamas tiksliai ir nuosekliai.
Susisiekite su mumis – atsakysime į Jūsų klausimus ir pasiūlysime sprendimą!