Vertėjo profesija dažnai įsivaizduojama pernelyg paprastai: versti gali kiekvienas, mokantis užsienio kalbą, o vertimas – tai tik žodžių perrašymas kita kalba. Daugelis tokių nuostatų susiformavo dar iki dirbtinio intelekto proveržio – dažnai jos kyla iš nežinojimo, ką iš tiesų reiškia būti vertėju. Vertėjo profesija – tai ne vien kalbų mokėjimas, bet ir kalbos stiliaus išmanymas, kultūrinio konteksto pajautimas, gebėjimas įvertinti, kam ir kaip tekstas skambės. Vertėjas privalo ne tik atpažinti kultūrinius skirtumus, bet ir pritaikyti tekstą konkrečiai auditorijai. Susipažinkite su penkiais mitais apie vertėjus, kurie vis dar dažnai girdimi kasdienėje aplinkoje. Norint suprasti, ką iš tikrųjų reiškia vertėjo profesija, reikia atsiriboti nuo plačiai paplitusių mitų. Skaitykite toliau.
1. Bet kas, mokantis bent dvi kalbas, gali būti vertėju
Puikus gimtosios kalbos mokėjimas ir gebėjimas laisvai susikalbėti kokia nors užsienio kalba dar nereiškia, kad galite būti geras vertėjas. Vertėjas – tai kalbos specialistas, suprantantis ne tik gramatinius ir stilistinius niuansus. Jis taip pat moka skirtingus kalbos dialektus ir išmano kultūrinius aspektus. Pavyzdžiui, ar žinote, kuo skiriasi britų, amerikiečių, kanadiečių, australų ir Indijos anglų kalbos dialektai? Žodžiai „booze“, „grog“, „alcohol“ reiškia tą patį, nors yra vartojami skirtinguose kontinentuose?
2. Tas pats vertėjas gali versti ir iš užsienio kalbos ir į užsienio kalbą
Gana plačiai paplitusi nuomonė, kad tas pats vertėjas, be jokios abejonės, verčia ir iš užsienio kalbos ir į užsienio kalbą. Ir tikriausiai nustebsite sužinoję, kad dauguma vertėjų verčia tik viena kryptimi – dažniausiai į savo gimtąją kalbą. Norint kokybiškai versti tekstus neužtenka gerai mokėti kalbą, būtina jausti ir suprasti kultūrinius kalbos aspektus, todėl labai nedaug specialistų gali tuo pasigirti ir versti taip pat gerai ir į gimtąją, ir į užsienio kalbą. Kitas svarbus niuansas, siekdami aukštojo išsilavinimo, vertėjai paprastai gilinasi į tam tikros kalbos subtilybes, o siekiant, kad vertimai būtų tikslūs verčiant atvirkštine kombinacija, kalbos specialistui būtų reikalingos papildomos studijos. Taigi, atsižvelgiant į finansines, laiko ir energijos sąnaudas, skiriamas norint įsigilinti iškart į mažiausiai dviejų kalbų niuansus, dažniausiai vertėjai pasirenka vieną vertimo kryptį.
3. Vertėjas gali versti bet kokios srities tekstus
Geras vertėjas paprastai specializuojasi tik tam tikros srities tekstų vertime, pvz. techniniai, medicininiai, juridiniai tektai arba grožinė literatūra. Įvairių sričių tekstai labai skiriasi savo specifika, todėl tikslumo ir specifinių terminų išmanymo reikalaujantys techniniai vertimai tikrai sukels galvos skausmą vertėjui, jei jam į rankas paklius filosofinis romanas. Vertėjui nepakanka susirasti tam tikrą žodžio reikšmę žodyne, kad tekstas būtų sklandus ir tikslus, būtina suprasti kaip veikia vienas ar kitas mechanizmas, išmanyti tam tikrus juridinius terminus arba netgi turėti medicininį išsilavinimą, nes nuo vertimo tikslumo gali priklausyti net žmogaus gyvybė.
4. Vertėjas raštu verčia ir žodžiu
Vertimas raštu labai skiriasi nuo vertimų žodžiu ir paprastai vertėjai arba verčia raštu arba tik žodžiu. Vertėjas raštu dirba su rašytiniu tekstu, kurį turi prieš akis. Jis gali skirti laiko susipažinimui su tekstu, skaityti originalą dar ir dar kartą, gali jį koreguoti ir tobulinti iki pat projekto atidavimo termino. Vertėjas žodžiu, deja, tokios galimybės neturi. Jo darbas vyksta čia ir dabar. Komunikacija tarp nedidelės žmonių grupės, vertimas vienam asmeniui ar didelei auditorijai, šiušiotažas – tai tik keletas vertimo žodžiu tipų, kurie taip pat labai skiriasi vienas nuo kito savo specifika, o kur dar reikalavimai puikiai išmanyti tam tikrą verčiamą sritį. Vertėjas žodžiu neturi galimybės pakoreguoti savo atlikto vertimo, jo redaguoti ir taisyti, jam būtina ypatingai gera dėmesio koncentracija, gebėjimas diplomatiškai reaguoti į „gyvą“ situaciją ir visais atvejais išlikti nešališku.
5. Vertėjas – tai vaikščiojantis žodynas
Jei kada nors teko susidurti su vertėjais, tikriausiai buvote gerokai nustebę, kad žmogus, užsiimantis vertimais, paklaustas, nežino vieno ar kito žodžio reikšmės užsienio kalba? Vertėjo darbo tikslas nėra išmokti kuo daugiau žodynų atmintinai. Žodynai, glosarijai, mašininio vertimo programos – tai vertėjo darbo priemonės, kuriomis specialistas privalo mokėti naudotis ir surasti reikiamą informaciją.
Vertėjo darbas – subtilus kultūrų, prasmių ir stiliaus perteikimo menas. Daugelis mitų, apie kuriuos kalbėjome, kyla iš pernelyg supaprastinto požiūrio į kalbą ir jos vartojimą. Tačiau, kaip rodo praktika, tik gerai pasirengęs kalbos specialistas gali užtikrinti, kad vertimas bus ne tik tikslus, bet ir suprantamas, natūralus, aktualus skaitytojui ar pašnekovui.
Jeigu vertėjo darbas jums atrodo artimas ir įdomus – kviečiame apsilankyti mūsų karjeros puslapyje ir sužinoti, kaip galite prisijungti prie mūsų komandos.
