Vartojimo sritis

Grožinė literatūra. Grožinio stiliaus centras – lyrinis eilėraštis.

Turinys

Meninė kūryba, žmogaus būtis.

Funkcijos

Pagrindinė šio stiliaus funkcija – estetinė. Šiuo stiliumi stengiamasi paveikti skaitytojo jausmus, sukelti pasigėrėjimą grožiu. Juo autorius atskleidžia savo emocijas.

Ypatybės

Vaizdingumas

Nė vieno stiliaus tekstuose nerasime tiek vaizdinės raiškos priemonių kaip grožiniuose kūriniuose. Meniniai vaizdai būna kuriami ir nevaizdingais žodžiais, ne vaizdinės raiškos priemonėmis. Meninio kūrinio kalba ne visada būna vaizdinga, bet visada – vaizdinė.

Individualumas (išskirtinumas)

Nė vienam kitam stiliui ši ypatybė nėra taip būdinga (ypač kalbant apie asmeninį kalbančiojo santykį su pasauliu). Grožinis (meninis) stilius, kaip buvo minėta, vartojamas grožinėje literatūroje, bet jo apraiškų esama ir kitokio pobūdžio tekstuose: publicistikos rašiniuose, oratorių kalbose, gyvojoje šnekamojoje kalboje, kartais ir moksliniuose darbuose. Vienintelė sritis, kur kalbos meniškumo negali būti, yra kanceliariniai raštai.

Vaizdinis konkretumas

Emocionalumas

Meninės raiškos priemonių gausa

Tropai (Atrieda rytas traukiniais nerimstančiais), palyginimai (Kadaise driežų karalius riaumodavo kaip liūtas), frazeologizmai (Priėjai liepto galą, šešėliuk).

Pavyzdžiai

Užmigo žemė. Tik dangaus

Negęsta akys sidabrinės,

Ir sparnas miego malonaus

Nemigdo tik jaunos krūtinės.

(Maironis)

Nemune ledai išplauks,

Obelys pabals. –

Parymok, manęs palauk

Prie baltos obels.

Parugėm gelsvom basa

Vasara prabėgs.

Mėnesienoje rasa

Ašara žibės.

(S. Nėris)