Grožinis (meninis) stilius – vienas iš raiškiausių lietuvių kalbos funkcinių stilių. Jam būdingi vaizdingumas, emocionalumas ir išskirtinis kalbos individualumas. Nors dažniausiai šis stilius siejamas su grožiniais kūriniais, jo bruožų gausu ir publicistikoje, oratorinėje bei šnekamojoje kalboje. Grožinis stilius veikia ne tik protą, bet ir jausmus – todėl ypač svarbus ten, kur kalbama ne vien apie faktus, bet ir apie žmogaus santykį su pasauliu. Žemiau pateiktoje lentelėje glaustai apibendrintos pagrindinės šio stiliaus savybės, funkcijos ir kalbinės ypatybės, o pavyzdžiai padės geriau pajusti jo prigimtį.
|
Vartojimo sritis |
Grožinė literatūra. Grožinio stiliaus centras – lyrinis eilėraštis. |
|
Turinys |
Meninė kūryba, žmogaus būtis. |
|
Funkcijos |
Pagrindinė šio stiliaus funkcija – estetinė. Šiuo stiliumi stengiamasi paveikti skaitytojo jausmus, sukelti pasigėrėjimą grožiu. Juo autorius atskleidžia savo emocijas. |
Ypatybės
|
Vaizdingumas Nė vieno stiliaus tekstuose nerasime tiek vaizdinės raiškos priemonių kaip grožiniuose kūriniuose. Meniniai vaizdai būna kuriami ir nevaizdingais žodžiais, ne vaizdinės raiškos priemonėmis. Meninio kūrinio kalba ne visada būna vaizdinga, bet visada – vaizdinė. |
|
Individualumas (išskirtinumas) Nė vienam kitam stiliui ši ypatybė nėra taip būdinga (ypač kalbant apie asmeninį kalbančiojo santykį su pasauliu). Grožinis (meninis) stilius, kaip buvo minėta, vartojamas grožinėje literatūroje, bet jo apraiškų esama ir kitokio pobūdžio tekstuose: publicistikos rašiniuose, oratorių kalbose, gyvojoje šnekamojoje kalboje, kartais ir moksliniuose darbuose. Vienintelė sritis, kur kalbos meniškumo negali būti, yra kanceliariniai raštai. |
|
|
Vaizdinis konkretumas |
|
|
Emocionalumas |
|
|
Meninės raiškos priemonių gausa Tropai (Atrieda rytas traukiniais nerimstančiais), palyginimai (Kadaise driežų karalius riaumodavo kaip liūtas), frazeologizmai (Priėjai liepto galą, šešėliuk). |
|
|
Pavyzdžiai |
Poezija „Užmigo žemė. Tik dangaus / Negęsta akys sidabrinės…“ (Maironis, „Pavasario balsai“) Proza „…stebėdamas gyvenimą kunkuliuojant keistame katile, kuriame susilydo kančia ir malonumai, negali po stiklo kauke paslėpti savo veido ar apsisaugoti nuo sieros garų, kad jie nedrumstų proto ir neužterštų vaizduotės klaikiais reginiais ir baisiais košmarais.“ (Oscar Wilde, „Doriano Grėjaus portretas“, vert. A. Ališauskas, Vilnius: Alma littera, 2005) Publicistika „Kiekvienas apibendrinimas turi daug išimčių, lygiai kaip kalnuotoje šalyje yra slėnių ir lygumų, arba kaip rimtas žmogus gali skambiai nusikvatoti.“ (Julian Baggini, „Kaip mąsto pasaulis“, vert. D. Gendvilaitė, Vilnius: Tyto alba, 2019) Oratorinė kalba „Nuo Ščecino prie Baltijos iki Triesto prie Adrijos ant žemyno nusileido geležinė uždanga.“ (Winston Churchill, kalba Fultone, 1946 m.) Šnekamoji kalba „Pasileidžiam atostogoms plaukus!“ (kasdienės kalbos pavyzdys) Reklama / kūryba „Šviežias derlius, nors vežimu vežk.“ (Lidl reklama, Lietuva) |
Grožinis stilius leidžia kalbai išsilaisvinti iš griežtų taisyklių ir tapti meninės raiškos forma. Jis paliečia jausmus, kuria vaizdus, padeda pažvelgti autoriaus akimis, žadina vaizduotę ir bendrystės jausmą. O tai – esminė kalbos paskirtis, nepavaldi nei laikui, nei žanrui.
