2015 m. kovo 27–28 dienomis Varšuvoje vyko tarptautinė Vertimo ir lokalizacijos konferencija (Translation and Localization Conference), skirta vertimo srities aktualijoms aptarti. Jau ketvirtus metus organizuojamoje konferencijoje dalyvavo daugiau nei 300 vertimo industrijos atstovų iš 35 pasaulio valstybių, buvo perskaityta virš 40 pranešimų, vyko debatai ir mokymai. Šiais metais konferencijoje lankėsi vertimų biuro UAB ,,Baltijos vertimai“ direktorė Milda Povilaitienė ir rinkodaros projektų vadovė Brigita Indriliūnaitė. Apie konferencijoje patirtus įspūdžius ir vertimų rinkos niuansus kalbėjomės su ,,Baltijos vertimų“ vadove Milda Povilaitiene.
Kaip kilo mintis dalyvauti būtent šioje tarptautinėje vertimo ir lokalizacijos konferencijoje? Kokie buvo Jūsų tikslai, lūkesčiai? Ar patirti įspūdžiai jiems prilygo?
Šią tarptautinę vertimo ir lokalizacijos konferenciją pasirinkome, kadangi programoje buvo numatyta daug vertimo biurams ir vertėjams aktualių pranešimų. Tarptautinės vertėjams ir vertimų biurams skirtos konferencijos taip pat yra puiki galimybė susitikti su kolegomis, dirbančiais Lietuvos ir užsienio vertimų biuruose ir laisvais samdomais vertėjais. Važiavome siekdamos susipažinti su kolegomis, sužinoti, kuo šiandien alsuoja vertimo verslas už Lietuvos ribų, kaip sprendžiami aktualūs klausimai, užmegzti kontaktų su profesionaliais vertėjais ir užsienio vertimo paslaugų teikėjais. Konferencijai dešimties balų skalėje rašyčiau tvirtą 8. Didžioji dalis pranešimų buvo parengta tikrai profesionaliai. Sužinojome daug naudingos informacijos. Keletas pranešimų aprėpė siauresnę sritį negu tikėjomės, tačiau bendras rezultatas buvo išties geras.
Konferencijoje ne tik skaityti pranešimai, bet ir organizuotos diskusijos, susipažinimo vakaras, buvo galima gauti patarimų iš verslo ekspertų. Kuri konferencijos dalis Jums pasirodė įdomiausia ir kodėl?
Pirmąją ir antrąją konferencijos dieną, vienu metu dviejose salėse buvo skaitomi pranešimai, skirti vertimų biurams, vertėjams ir vertimo paslaugų pirkėjams, vyko darbo grupių užsiėmimai, kuriose vertėjai drauge su profesionalais gvildeno įvairius praktinius klausimus. Tad pasirinkti, ką klausyti, tikrai buvo galima. Pirmąją dieną daug dėmesio buvo skirta pranešimams apie mašininį vertimą, terminologijos klausimams, projektų valdymui. Pirmosios konferencijos dienos vakarą vyko renginys, skirtas dalyvių susipažinimui, kurio metu turėjome galimybę neformaliai pabendrauti su vertimų biurų atstovais ir vertėjais. Antroji diena taip pat buvo skirta vertimo aktualijoms. Kalbėta apie kompiuterinių žaidimų lokalizavimo galimybes, vertimo integravimą į dokumentų kūrimo procesą, techninių dokumentų paruošimą vertimui, vertimo projektų valdymą. Būtų sunku išskirti įdomiausią dalį, kadangi nagrinėtos temos tikrai aktualios ir įdomios.
Kaip Lietuvos vertimų biurai, tarp jų ir vertimų biuras UAB ,,Baltijos vertimai“, atrodo Vakarų Europos partneriams? Ko užsienio biurai tikisi iš vertimo partnerių Lietuvoje?
To geriausia būtų paklausti pačių užsienio vertimų biurų atstovų (šypsosi). Žinoma, visada yra kur tobulėti. Tačiau manau, kad bendrame kontekste atrodome visai neblogai. Užsienio vertimų biurai, kaip ir visi klientai, visų pirma tikisi kokybės ir punktualumo. Labai svarbu naudotis naujausiomis vertimo technologijomis.
Kaip manote, ar Lietuvoje veikiantys biurai yra pajėgūs konkuruoti su kitais Pabaltijo valstybių, Europos biurais?
Žinoma. Lietuvoje veikiantys vertimų biurai sėkmingai konkuruoja ne tik su Pabaltijo valstybėse, bet ir visame pasaulyje įsikūrusiais vertimo biurais.
Daug dėmesio konferencijoje skirta CAT vertimo įrankiams pristatyti. Kokie yra šių įrankių pranašumai, lyginant su vertimu be specialių įrankių? Ar šios programos jau tapo neišvengiamos vertėjų darbe?
Tikrai taip. Vertimo paslaugų teikėjams nepaprastai svarbu naudotis CAT programomis, sekti naujausias aktualijas. Šios programos klientų dažnai maišomos su mašininiu vertimu, tokiu kaip internete laisvai prieinamu Google vertimo įrankiu. Tačiau reikėtų šias programas atskirti. CAT – angl. Computer-Aided Translation – yra tik įrankis, padedantis vertėjui užtikrinti vertime naudojamų terminų nuoseklumą, tikslumą, vertimo spartą. Naudojant šias technologijas visą vertimo darbą atlieka vertėjas, o ne kompiuteris. Net ir naudojantis mašininiu vertimu, vertėjas turi įdėti daug darbo, kol gaunamas raiškiai skaitomas suprantamas tekstas, kurį galima pateikti klientui. Norint sėkmingai konkuruoti tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje – būtina naudotis šiomis programomis ir nuolat atnaujinti žinias šioje srityje.
Galbūt renginio metu kalbėta apie dažniausiai vertimų versle iškylančias problemas? Kokios jos?
Renginio metu dalis pranešimų buvo skirta ir vertimų versle kylantiems klausimams aptarti. Daug dėmesio skirta vertimo paslaugų tiekėjo ir kliento bendradarbiavimui. Kokybiškas vertimas – tai bendras vertimo paslaugų teikėjo ir klientų darbo rezultatas. Labai svarbu, kad klientas suprastų savo dalyvavimo šiame procese svarbą. Taip pat daug dėmesio skirta naujų technologijų naudojimo klausimams bei projektų valdymui.
Kaip manote, kokie yra pagrindiniai darbo su klientais vertimo versle iššūkiai?
Kaip minėjau, svarbu, kad klientas suvoktų, kad kokybiškas vertimas – bendras vertimo paslaugų tiekėjo ir kliento darbo rezultatas. Svarbu, kad klientai noriai bendradarbiautų iškilus klausimams vertimo proceso metu. Taip pat labai svarbu, kad tekstai vertimams būtų pateikiami tinkamu formatu. Nors CAT programos supranta daugelį failų formatų, vis dėlto, kai kurie tekstai pateikiami netvarkingi. Į tai, kad tekstas bus verčiamas, turėtų atsižvelgti tekstą originalia kalba kuriantys darbuotojai. Klientai taip pat turėtų suprasti, kad norint gerai atlikti darbą reikia daugiau laiko. Kai kuriems klientams, siekiantiems gauti vertimą mažiausiomis sąnaudomis, dar vis tenka įrodinėti redagavimo svarbą, kai tekstą, išverstą į užsienio ar lietuvių kalbą, suredaguoja gimtakalbis redaktorius. Vis dėlto, noriu pasidžiaugti, kad didžioji dalis klientų kasmet sąmoningėja ir gautu rezultatu gali pasidžiaugti ir vertimo paslaugų teikėjai, ir klientai.
Kaip manote, ar pavyktų panašaus turinio konferenciją surengti Lietuvoje? Ar Lietuvos vertimo rinka tam nėra per maža? O galbūt panašių renginių jau būta?
Nieko nėra neįmanomo. Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuvos vertimų biurų asociacija kasmet rengia kiek mažesnio formato konferenciją skirtą vertimo paslaugų teikėjams, veikiantiems Lietuvoje, kurių metu aptariamos aktualūs klausimai. Kasmet didėjantis dalyvių skaičius rodo, kad konferencija naudinga ir aktuali. Ateitis parodys, ar ši konferencija kada nors virs tarptautinio mąsto renginiu.
Ar žadate konferencijoje dalyvauti ir kitais metais? Galbūt galime tikėtis ir ,,Baltijos vertimų“ pranešimo?
Tikimės dalyvauti ir kitais metais šioje bei kitose konferencijose, skirtose vertimo paslaugų teikėjams. Dėl galimybės pristatyti savo pranešimą bus aiškiau artėjant kitų metų konferencijai. Kol kas džiaugiamės naujomis žiniomis, pažintimis su savo srities profesionalais ir entuziazmu, kurio „parsivežėme“ iš konferencijos. Esame pasirengę dar labiau tobulėti, kad galėtume geriau suprasti savo klientus, tiekėjus, padėti jiems susigaudyti vertimo technologijų klausimuose ir klientams visada pateikti tik kokybišką rezultatą.
Nuoširdžiai dėkojame už atsakymus.
Ačiū Jums!
