Kelionių terminai dažnai vartojami netiksliai, todėl svarbu žinoti jų teisingus lietuviškus atitikmenis ir vartojimo taisykles. Kelionių tematika glaudžiai susijusi su įvairiais terminais – nuo logistikos ir dokumentų iki maršrutų bei geografinių pavadinimų. Dalis šių žodžių atkeliavo iš kitų kalbų ir paplito kasdienėje vartosenoje, tačiau ne visi jie atitinka lietuvių kalbos normų reikalavimus. Kaip ir pašto terminų vartojime, kelionių srities leksikoje svarbu pasirinkti tikslius, aiškius ir kalbos požiūriu taisyklingus žodžius.
Kultūrinis ir kalbinis jautrumas ypač aktualus kalbant apie keliones į užsienio šalis – ne tik rašant apie maršrutus ar bendraujant su turistais, bet ir perteikiant vietovardžius bei informaciją apie kitą šalį. Pavyzdžiui, Norvegijos ir Islandijos atveju tenka atsižvelgti ne tik į kalbos tikslumą, bet ir į kultūrinius niuansus bei pavadinimų vartoseną.
Čia pateikiami dažniausiai kelionių srityje pasitaikantys netaisyklingi žodžiai ir kaip juos galite pakeisti.
Su kelionėmis susijusių terminų vartojimas
| Nevartotina | Vartotina | Komentaras |
| Religinis turizmas | Maldininkų kelionės | Religinis turizmas – nevartotinas pasakymas. Reikia vartoti – maldininkų kelionės. |
| Vaučeris | Kelionės patvirtinimas (dokumentas) | Vaučeris – nevartotina svetimybė. 2005 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime taip pat siūlyti pakaitai: vertybinis popierius; kelialapis; kelionės čekis. |
| Destinacija | Vykimo vieta, kelionės tikslas | Vartotini lietuviški junginiai – vykimo vieta, kelionės tikslas. |
| Vojažas | Kelionė | Nors žodis vojažas teikiamas tarptautinių žodžių žodyne, jo vartoti nereikėtų, nes tai aiški svetimybė. Vartotinas lietuviškas pakaitas kelionė. |
| Vojažkės | Kelioninės šlepetės | Nevartotinos svetimybės vojažkės pakaitas kelioninės šlepetės. |
| Autoturizmas; autostilius | Kelionė automobiliu; automobilio stilius | Vietoj žodžių autoturizmas ir autostilius kur kas geriau vartoti lietuviškus junginius kelionė automobiliu ir automobilio stilius. |
| Hidrolėktuvas | Vandens lėktuvas | Hidrolėktuvas neteiktinas dėl hibridinės darybos. Teiktinas terminas vandens lėktuvas. |
| Purseris | Vyresnysis lėktuvo palydovas | Vartotina ne purseris, o vyresnysis lėktuvo palydovas. |
| Užgula ausys | Užgula ausis | Su veiksmažodžiu užgulti vartotinas galininkas: lėktuvui leidžiantis ar kylant keleiviams užgula ausys (=ausis). |
| Šiauriau ko | Šiauriau nuo ko | Kilmininko prielinksnis šiauriau ko laikomas šalutiniu normos variantu, pirmenybė teiktina junginiui šiauriau nuo ko: lėktuvas nukrito penki kilometrai šiauriau Talino (=šiauriau nuo Talino). |
| Vertliūgas | Sukutis | Nevartotinos svetimybės vertliūgas pakaitas yra sukutis. Šis terminas teikiamas J. Banaičio „Jūrų technikos, laivybos, žvejybos lietuvių – rusų – anglų kalbų žodyne“. |
| Autostopas | Automatinis stabdiklis | Autostopas įtrauktas į tarptautinių žodžių žodyną. Jo reikšmė – įtaisas, automatiškai sustabdantis traukinį, jei jo mašinistas nereaguoja į draudžiamąjį šviesoforo signalą. Tačiau pirmenybė teikiama terminui automatinis stabdiklis. |
Kai kurie kelionių terminai vis dar vartojami žiniasklaidoje ar kasdieniuose pokalbiuose. Kalbos normų požiūriu svarbu žinoti jų lietuviškus atitikmenis, ypač tekstuose, skirtuose platesnei auditorijai. Vertėjui, dirbančiam su kelionių tematika, svarbu ne tik tiksliai perteikti turinį, bet ir parinkti kalbos požiūriu taisyklingus, kontekstui tinkamus terminus.
Vartodami lietuviškus žodžius kelionių srityje prisidedame prie gimtosios kalbos gyvybingumo ir padedame išlaikyti jos nuoseklumą. Kilus abejonių, visada verta pasitikrinti informaciją Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke arba kreiptis į UAB „Baltijos vertimai“ kalbos specialistus.