| Nevartotina | Vartotina | Komentaras |
| Bendraautorius | Bendraautoris | Bendraautorius – netaisyklingos darybos žodis. Dūriniai su pirmuoju dėmeniu bendra- sudaromi taip: pirmasis dėmuo bendra + antrasis dėmuo – asmenį reiškiantis daiktavardis su pakeista galūne –is. Taigi bendraautoris. |
| Bendrasavininkas, bendrasavininkis | Bendraturtis | Čia vėl galioja pirmiau minėta taisyklė, tačiau bendrasavininkisbendrinėje kalboje taip pat negali būti vartojamas, nes yra ydingos reikšmės dūrinys. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas tik vienas terminas – bendraturtis. |
| Radimvietė | Radavietė, radvietė | Žodis radimvietė yra įtrauktas į akademinį el. „Lietuvių kalbos žodyną“, tačiau darybiškai teiktinesni žodžiai yra radavietė, radvietė (veiksmažodžio rado ir daiktavardžio vieta dūriniai). |
| Augimvietė | Augavietė | Darybiškai teiktinesnis yra augavietė, šis terminas teikiamas „Aplinkos apsaugos terminų žodyne“, taip pat vartojamas ir teisės aktuose. |
| Pienovežis | Pienvežis | Vartotinas dūrinys be jungiamojo balsio pienvežis, o ne pienovežis. |
| Angakraštis | Angokraštis | Daugelio dviejų daiktavardžių dūrinių jungiamasis balsis sutampa su pirmojo daiktavardžio kamiengaliu (žr. dgs. naudininko formą – anga, angoms), todėl pirmenybė teiktina dūriniui angokraštis (plg.: sienoms – sienotarpis, kainoms – kainoraštis, kailiams – kailiakraštis, žemėms – žemėlapis). |
| Savihipnozė | Autohipnozė | Nereikėtų dėmeniu savi- keisti tarptautinio dėmens auto-, jei tai seniai žinomas terminas. |
| Saviįtaiga | Savitaiga | Su įvardiniu dėmeniu savi- gali būti jungiami nepriešdėliniai veiksmažodinės kilmės vediniai, pvz.: saviauka, savieiga, savigyda. Todėl ne saviįtaiga, o savitaiga, ne savipagalba, o savigalba ir pan. |
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
