Vaikai iš viso pasaulio laiškus Kalėdų seneliui rašo savo gimtąja kalba, neabejodami, kad jis supras. Tačiau ar Jiems niekada nekyla klausimas, kuri kalba yra gimtojiKalėdų seneliui? Šį mėnesį panūdome savo pasakojimu Jus nukelti į Laplandiją – istorinį Europos regioną − ir išsamiau papasakoti apie samių, Kalėdų senelio tautiečių, kalbą ir gyvenimo būdą.
Vientisos samių (arba lapių) kalbos nėra – tai kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai. Samių kalbų vartotojai – samių tautybės žmonės, kurie gyvena Suomijoje, Šiaurės Skandinavijoje ir Rusijos Kolos pusiasalyje. Iš 11 samių kalbų, dabar išlikusios 9 kalbos, tačiau joms gresia išnykimas. Kai kurias iš kalbų vartoja tik kelios dešimtys pagyvenusių samių. 6 iš 11 kalbų turi savo rašto sistemą. 5 iš jų užrašyti naudojamas lotyniškas raidynas, o rašyba paremta švedų arba norvegų gramatika. Vienintelė Kildino samių kalba (vartojama Rusijoje) yra užrašoma kirilica. Kai kurios kalbos turi oficialų statusą savivaldybėse.
Iš visų samių kalbų gausiausia yra Šiaurės samių kalba: išskiriamos net 4 jos tarmės. Ši kalba turi apie 25 tūkst. vartotojų, išsibarsčiusių Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir Rusijos teritorijose. 1748 metais pirmą kartą Šiaurės samių kalba buvo aprašyta norvegų dvasininko Knud Leem, 1752 ir 1768 metais sudaryti šios kalbos žodynai. Dabartinė samių kalbos rašyba sudaryta, remiantis danų filologo Ramus Christian Rask 1935 metais parengta gramatika. Šiaurės samių kalba iki šiol rengiama spauda, kuriama literatūra ir net muzika.
Samių kultūra – įdomi ir išsiskirianti iš kitų. Mokslininkai teigia, kad samiai yra seniausia Europoje likusi klajoklių tauta, kurios pagrindiniai užsiėmimai – elnininkystė ir žvejyba. Senovėje jie judėjo, sekdami šiaurės elnių bandas, juos medžiodami, gyveno elnių kailiais apdengtose medinėse palapinėse ir, manoma, buvo šamanai. Dar prieš 60 metų mokyklas lankantys samių vaikai gyveno bendrabučiuose, nes jų tėvai buvo pasitraukę į laukinę gamtą. Sunku patikėti, tačiau dabar šis gyvenimo būdas vis dar egzistuoja – paskui šiaurės elnius klajoja apie 1500 samių, tik jie jau naudojasi įvairiais šiuolaikiniais išradimais. Samių tauta, kaip dažnai nutinka mažesnėms vietinėms tautoms, ilgą laiką buvo engiama kitų tautų, pvz., vaikai privalomai mokomi norvegų kalbos, o viešumoje draudžiama vartoti gimtąją kalbą. Žinoma, persekiojimo daugelis neatlaikė, emigravo arba asimiliavosi su norvegų, švedų ir kitomis tautomis. Nors šiandien didžiųjų grėsmių samiams nebėra, tačiau iš jų kultūros, galima sakyti, likę tik šipuliai, kuriuos mėgina surinkti mokslininkai.
Laplandija (samių kalba vadinama Sapmi) yra laikoma samių ir žymiojo Kalėdų senelio gimtine. Laplandija nėra šalis, tai − istorinis regionas, priklausantis 4 valstybėms: Rusijai (Murmansko sritis, Rusijos Laplandija), Suomijai (Suomijos Laplandija), Švedijai (Švedijos Laplandija), Norvegijai (Norvegijos Laplandija). Daugiau nei 90 proc. teritorijos sudaro saugomi parkai ir gamtos draustiniai. Čia, 8 kilometrus nutolęs nuo poliarinio rato, yra Suomijos Rovaniemio miestelis. Jame, švytint Šiaurės pašvaistei ir temperatūrai krentant iki 50 laipsnių šalčio, galite aplankyti Kalėdų senelį arba, suomiškai, – Joulupuki jo medinėje trobelėje. Įdomu tai, kad Antrojo pasaulinio karo metu Rovaniemio miestelis beveik sulygintas su žeme, tačiau netrukus buvo stebuklingai greitai atstatytas ir tapo garsia turistų – Kalėdų senelio lankytojų – sostine. Taigi, išsakę seneliui savo slapčiausius norus, čia pat galite įsigyti įvairių suvenyrų, pavalgyti tradicinėse lapių užeigose, aplankyti muziejų, Arkties zoologijos sodą ir pasivažinėti šunų kinkiniu ar net rogėmis, kurias traukia šiaurės elniai.
Atsakykite į nesudėtingą klausimą ir laimėkite 50Lt dovanų kuponą apsipirkti Flokati el. parduotuvėje!
Klausimas: Koks yra tikslus Kalėdų senelio adresas Rovaniemio miestelyje?
Jūsų atsakymų lauksime adresu vilnius@baltijosvertimai.eu iki gruodžio 31 dienos. Siųsdami atsakymus nepamirškite nurodyti savo vardo bei pavardės. Prizo laimėtojas bus renkamas burtų keliu!
PRAĖJUSIO MĖNESIO KONKURSO KLAUSIMAS IR ATSAKYMAS
Klausimas: Kuriais metais įvyko vikingų ir baltų susidūrimas Apuolės pilyje?
Atsakymas: 854 m.
Sveikiname praėjusio konkurso nugalėtoją Kristiną Raisytę ir kviečiame atsiimti prizo!
Taip pat kviečiame prisijungti ir sekti mūsų naujienas Facebook https://www.facebook.com/baltijosvertimai