Adresų rašymas vertime

Rašant ar verčiant adresus, derėtų laikytis tam tikrų taisyklių, kurias suderinę yra kalbininkai, AB Lietuvos paštas bei Susisiekimo ministerija. Taigi žinotina, kad adresuojant pašto siuntą, pirmiausia naudininko linksniu užrašomas gavėjo vardas ir pavardė arba ją gaunančios įstaigos pavadinimas, o toliau nurodomas gavėjo adresas: gatvės (aikštės, prospekto ar pan.) vardas su gimininio žodžio sutrumpinimu g. (a., pr. ir kt.), namo ir buto numeriai, pašto kodas ir miesto pavadinimas. Tad paprastai adresą reiktų rašyti taip, jei jis naudojamas mūsų šalyje, siunčiama siunta ar pan.

Jeigu siunčiame siuntą į užsienį arba rašant adresą tekste, parašytame ne lietuvių kalba, adresą rašytume taip:

Tokiu atveju šalies kodas LT rašomas prieš pašto kodą, jungiamas brūkšneliu. Šalies pavadinimas rašomas anglų arba prancūzų kalba didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis.Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą Lietuvoje, prieš pašto kodą valstybės kodo LT rašyti nebūtina. Šalies pavadinimo santrumpa LT vartojama adresuojant laiškus ir siuntas į užsienį.

Vis dėlto galimas ir kitas adresų rašymo variantas, ypač kai adresas rašomas rišliame tekste, pavyzdžiui, Vardenis Pavardenis gyvena Kaune, Maironio g. 10-305 arba Kreiptis: Kaunas, Maironio g. 10, 13 kab.

Pasitaiko atvejų, kai reikia parašyti kampinio namo adresą. Tokio namo adresą sudaro du gatvių pavadinimai ir numeriai, skiriami pasviruoju brūkšniu. Derėtų atsiminti, kad prieš pasvirąjį brūkšnį ir po jo turi būti paliekami tarpai, pavyzdžiui: Rotušės g. 10 / Aušros al. 3.

Kitas dalykas, neretai verčiantis sukti galvą, – kokia raide (didžiąja ar mažąja) rašyti prie namo ar buto numerio nurodant adresą? Derėtų atsiminti, kad pastato ar pastatų komplekso numeris rašomas skaičiumi (-iais) arba skaitmens (-ų) ir didžiosios raidės kombinacija, pavyzdžiui, Romuvos 14B.

Taip pat dažnam vertėjui iškyla klausimas, kaip adresą Lietuvoje rašyti tekstuose kita kalba – ar versti? Remiantis adresų rašymo taisyklėmis, adreso elementai paprastai yra neverčiami. Juos derėtų perrašyti lietuvių kalba (nebent be diakritinių ženklų, jei nėra techninių galimybių juos perteikti). Vadinasi, nereikia vietoj g. (gatvė), pr. (prospektas) rašyti str., ave. ar pan. Verčiamas tik šalies pavadinimas. Adreso elementus galima versti rišliame tekste. Kalbant apie trumpinius, kurių dažniausiai prireikia, rašant adresus, vartojamos tokios žodžių santrumpos:

Neretai verčiant, šalia adreso būna nurodyti telefono, fakso numeriai, – žinotina, kad žodžiai Fax, Telex ir Phone (ta pati taisyklė galioja, verčiant iš visų kalbų) adresuose pačiame tekste verčiami į lietuvių kalbą. Kai nurodomas vienas telefono numeris ar elektroninio pašto adresas, dvitaškis nerašomas. Kai nurodomi du ar keli numeriai, dvitaškis reikalingas. Rašant stulpeliu, kableliai nededami, pavyzdžiui,