Atgal
Titulinis
Naujienos 

Puikus vertėjas. Koks jis?

2016. 09. 27

Vertimo procesas iš vertėjo reikalauja tam tikrų įgūdžių ir žinių, tačiau tai – dar ne viskas. Remdamiesi ilgamete savo patirtimi, pateiksime keletą savybių, kurios išskiria puikų profesionalą nuo tiesiog gero vertėjo:

  • Punktualumas ir atsakingumas. Vertėjai dažniausiai turi labai griežtus terminus iki kada privalo pateikti atliktą vertimą. Bet koks vėlavimas arba dar blogiau, neatsakingas požiūris į savo darbą, kai vertimas iš vis neatliekamas, yra netoleruotinas. Vertėjai, dirbantys vertimų biure, sudaro vieną iš svarbiausių vertimo proceso grandžių ir jei vertėjas savo darbo neatlieka laiku, sutrinka visas procesas: vėluojama perduoti vertimą redaktoriui, o tai atitinkamai turi įtakos galutiniam vertimo atidavimo terminui. Dažniausiai klientui žūtbūt reikia turėti išverstą tekstą tam tikrą valandą ir kartais net uždelsta minutė gali kainuoti labai brangiai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad vertėjas būtų visada pasiekiamas savo darbo metu: neretai paskutinę minutę klientas paprašo atlikti tam tikrus keitimus arba papildo tekstą. Verčiamame dokumente klientas įterpė naują pastraipą? Vertimo terminas iš penktadienio ryto perkeliamas į ketvirtadienio vakarą? Geras specialistas sugeba greitai reaguoti į tokias situacijas ir išlikti susitelkęs į galutinį tikslą – kokybiškai atliktą vertimą.
  • Aistringas domėjimasis kalba. Nepakanka vien gerai mokėti užsienio kalbą, nes kalba, tarsi gyvas organizmas, nuolat kinta: atsiranda naujų žodžių, į kalbą braunasi skoliniai iš kitų kalbų, su naujų technologijų atsiradimų iškyla naujadarų poreikis ir t. t. Todėl kalbos žinias būtina nuolat atnaujinti, domėtis jos kaita, kalbininkų rekomendacijomis ir gebėti jas pritaikyti savo darbe. Kalbą reikia jausti, o ne tik „mokėti“.
  • Gebėjimas įvertinti savo galimybes. Vertėjas, prieš sutikdamas versti vieną ar kitą tekstą, privalo atidžiai jį peržiūrėti ir atsakingai įvertinti ar sugebės išversti tekstą kokybiškai. Gaila, bet vis dar pasitaiko vertėjų, kurie apsiima versti tekstus, neatitinkančius jų specializacijos ir žinių, todėl galutinis rezultatas nuvilia ne tik klientą, bet ir užkerta kelią kitiems potencialiems užsakymams.
  • Specializacija. Tikrais savo srities žinovais vadinami tie vertėjai, kurie specializuojasi tik tam tikros srities tekstų vertime, pvz., techniniai, medicininiai, juridiniai tekstai arba grožinė literatūra. Skirtingo pobūdžio tekstai labai skiriasi savo specifika, todėl tikslumo ir terminijos išmanymo reikalaujančių techninių instrukcijų vertėjui vargu ar pavyks kokybiškai išversti vaikišką eiliuotą pasaką. Vertėjui nepakanka susirasti tam tikrą žodžio reikšmę žodyne, kad tekstas būtų sklandus ir tikslus. Būtina suprasti, kaip skiriasi tam tikri teksto stiliai, sakinių sandara, kokio pobūdžio tekste galima keisti žodžių tvarką sakinyje, o kur būtinas preciziškas tikslumas. Profesionaliam specialistui užteks keletos minučių greitai peržvelgti gautą vertimo užsakymą ir atsakingai įvertinti ar dokumentą gali versti pats, ar geriau šį kartą užsakymą perleisti kolegai.
  • Patirtis. Dauguma iš prieš tai išvardintų savybių yra įgyjamos ir ateina su profesine patirtimi. Deja, studijų metu įgytos teorinės žinios tik atveria duris į ilgą, bet labai įdomų profesinio tobulėjimo kelią, kuriuo einant reikės išmokti dar labai labai daug. Per ilgus darbo metus, vertėjas išmoksta savo profesijos subtilybių, kurios pakelia jo kvalifikaciją ir kasdien žengia žingsnį į profesionalumo viršūnę.