Atgal
Titulinis
Naujienos 

Vertimo redagavimas – ar jis reikalingas?

2016. 08. 22

Dėl vertėjų gausos ir jų atliekamų vertimų šiandien verslas turi neribotas galimybes plėstis į bet kurią pasaulio šalį. Dar visai neseniai tai atrodė nepasiekiama svajonė, nes išmokti laisvai kalbėti ir rašyti užsienio kalba užtrunka pernelyg ilgai, o verslo sandoriai nelaukia. Šiandien įmonių atstovai pripažįsta, kad kokybiškai išverstas ir tikslinei rinkai pritaikytas originalus turinys atveria kur kas platesnes galimybes verslo plėtrai, nei bandymas išsisukti vien tik su tarptautine verslo kalba – anglų, nes tai padeda sukurti asmeninį ryšį ir itin tiksliai perteikti originalią informaciją.
Deja, kokybiškam vertimui vien puikaus vertėjo nepakanka. Vertimas – tai tik pusė darbo, tai tik kita kalba perteiktas turinys, kurį kaip deimantą dar reikia nušlifuoti, kad gautume idealų rezultatą.  Susidūrus su kita kultūra būtina turėti žinių, kaip tą turinį pertekti, kad būtum teisingai suprastas, pvz., dar visai neseniai anglakalbėse šalyse į moteris buvo kreipiamasi  „Miss“ arba „Mistress“ („Mrs.“), atsižvelgiant į tai, ar ji ištekėjusi ar ne. Tačiau dabar, siekiant išvengti moteris diskriminuojančio skirstymo pagal šeimyninę padėtį, patariama vartoti neutralų kreipinį „Ms“. Kreipiniu „Mistress“ JAV galite rimtai įžeisti moterį, kadangi pastaruoju metu šis kreipinys įgijo neigiamą atspalvį ir yra vartojamas, kai kalbama apie dominuoti siekiančią valdingą moterį.  Panašų pavyzdį galime rasti ir Vokietijoje – tik gimtakalbis redaktorius gali žinoti, jog šioje šalyje, ypač verslo pasaulyje, kreipinys „panelė“ yra nebevartojamas. Į visas moteris vokiečiai kreipiasi „Frau“ (liet. „ponia“), nepaisant to, ar moteris ištekėjusi. Labai tikėtina, kad vertėjas (ne vokietis), versdamas lietuvišką žodį „panelė“ į vokiečių kalbą, vertime parašys „Fräulein“, tačiau vokiečiams toks tekstas jau skambės nenatūraliai.
Štai čia darbo imasi redaktoriai – stilistai. Pagrindiniai redaktorių darbo elementai galėtų būti apibūdinami taip:  
  • gramatikos klaidų tikrinimas;
  • skyrybos tikrinimas;
  • ortografijos (rašybos) tikrinimas;
  • formatavimas – minimalus teksto formatavimas nepakeičia turinio prasmės, tačiau pvz. numeracijos, punktų žymėjimas ženklais, jei taip buvo originale, turi išlikti ir vertime, nes taip išlaikoma teksto struktūra;
  • originalaus teksto stiliaus išlaikymas;
  • sakinių struktūra;
  • teksto ilgis (pvz. kai atliekamas subtitravimas);
  • turinio pritaikymas tikslinei auditorijai, atsižvelgiant į kultūrinius, socialinius ir kt. skirtumus;
  • interneto nuorodų, esančių tekste patikrinimas.
Nors žengiant koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis vis dažniau verčiama pasitelkiant CAT įrankius, redagavimas kol kas vis dar yra neatsiejamas nuo žmogaus darbo. Net paprasčiausios gramatinės klaidos (pvz. praleista ar pakeista raidė) gali visiškai pakeisti prasmę, nepaisant to, kad iš pirmo žvilgsnio sakinys skamba suprantamai. O ką jau kalbėti apie tai, kad dėl lingvistinių kalbos ypatybių, skiriasi sakinių struktūra, žodžių tvarka ir skyryba. Gimtakalbis redaktorius gali užtikrinti, kad vertimas būtų lengvai skaitomas ir suprantamas, kad tekste neliktų dviprasmybių ar pažodinio vertimo, galiausiai, kad būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus klaidų, todėl kokybiškas paslaugas teikiantys vertimo biurai paprastai primygtinai siūlo gimtakalbio redaktoriaus paslaugas, siekdami geriausio galutinio rezultato.