Atgal
Titulinis
Naujienos 

Tai, ko galbūt nežinojote apie Islandiją ir Norvegiją

2015. 03. 04

Sveikiname Jus sulaukus pirmųjų pavasario dienų! Tikimės, kad vis ilgėjančios dienos leis ne tik pasidžiaugti saule ir gaiviu vėjeliu, bet ir rasti laiko skaitiniams. Nuobodu tikrai nebus, nes kiekvieną mėnesį ir toliau ieškosime įdomybių apie įvairias kalbas ir šalis. Šį mėnesį Jūsų dėmesiui pateikiamos dar dvi unikalios Skandinavijos šalys – Islandija ir Norvegija. 

Islandų ir norvegų kalbos yra priskiriamos indoeuropiečių kalboms, šiaurės germanų (skandinavų) kalbų grupei ir turi bendrų bruožų su danų, švedų ir farerų kalbomis. Šios dvi kalbos kartu su praėjusio mėnesio straipsnyje aprašyta farerų kalba sudaro vakarinių šiaurės germanų kalbų pogrupį. Islandijos saloje islandų kalbą vartoja daugiau nei 300 tūkst. vietos gyventojų, ir ji turi oficialiosios Islandijos kalbos statusą. Dar keliasdešimt tūkstančių kalbančiųjų yra išsibarstę po pasaulį – daugiausia jų Norvegijoje, Danijoje, JAV ir kai kuriose Kanados dalyse.

 Iš tiesų, islandų kalbą vartojančių yra mažiau, nei kalbančių viena iš dviejų pagrindinių norvegų kalbos tarmių. Priskaičiuojama daugiau nei 700 tūkst. kalbančiųjų norvegų nynorsko tarme, o dar apie 3,5 mln. kalba gausiai paplitusia bukmolo tarme. Įdomu tai, kad norvegų kalba turi du oficialius rašomosios kalbos variantus (pagal tarmes), kurie vartojami viešosiose įstaigose. Yra ir daug smulkesnių dialektų, kai kurie iš jų yra labai panašūs. Po Antrojo pasaulinio karo gimę norvegai gali susikalbėti ir anglų kalba.

 Nors manoma, kad pirmieji Islandijoje įsikūrė airių vienuoliai, jie didelės įtakos salos kalbai nepadarė. Islandų kalba ir kultūra kilo iš vikingų ir kitų skandinavų kolonistų, kurie atvyko iš Norvegijos ir kitų Skandinavijos žemių. Dabar islandų kalba dažnai vadinama autentiškiausia skandinavų kalba, kuri išlaikė gerokai daugiau senųjų formų nei kitos kalbos. Manoma, kad ji – tai užsikonservavusi senoji norvegų kalba. Islandijos gyventojai nesunkiai supranta senovinius tekstus, parašytus beveik prieš 800 metų. Taip yra todėl, kad rašytinė islandų kalba nuo XVIII a. iki šių dienų išliko beveik nepakitusi. Tada sakytinėje kalboje įvyko daug fonetikos pokyčių, tačiau išliko kalbos vientisumas – islandų kalba neturi dialektų. Įdomus ir islandų požiūris į jų kalbą – jie vieninteliai Europoje nevartoja tarptautinių žodžių, juos keičia savais.

 Lotyniška abėcėlė į Islandiją atkeliavo dar X a. kartu su pirmaisiais krikščionimis. Seniausi Islandijos rankraščiai – net iš XI a. antrosios pusės. Jie vienu amžiumi lenkia pirmuosius Norvegijos literatūros šaltinius, kurie datuojami XII a. Iki pat šių dienų Islandija garsėja kaip rašytojų šalis, kur dešimtadalis žmonių yra rašytojai. Pagal leidžiamų ir skaitomų knygų kiekį žmogui ši šalis pirmauja pasaulyje ir netgi turi savo Nobelio literatūros premijos laureatą Halldorą Laxnessą. Fjordų šalis Norvegija taip pat užaugino ne vieną pasaulyje gerai žinomą rašytoją – geriausi pavyzdžiai būtų trys Nobelio literatūros premijos laureatai: Bjornstjerne Bjornsonas, Knutas Hamsunas, Sigrida Undset ir, žinoma, šiuolaikinės dramaturgijos tėvas Henrikas Ibsenas. Norvegija garsėja ir itin tvarkingomis bei gausiomis bibliotekomis.

 Atsakykite į nesudėtingą klausimą ir laimėkite 15 Eur dovanų kuponą apsipirkti Flokati el. parduotuvėje!

Klausimas: Kas yra dabartinis Norvegijos karalius?

Jūsų atsakymų lauksime adresu vilnius@baltijosvertimai.eu iki kovo 31 dienos. Siųsdami atsakymus nepamirškite nurodyti savo vardo bei pavardės. Prizo laimėtojas bus renkamas burtų keliu!

 PRAĖJUSIO MĖNESIO KONKURSO KLAUSIMAS IR ATSAKYMAS

Klausimas: Kokie yra Grenlandijos ir Farerų salų sostinių pavadinimai?

Atsakymas: Nūkas ir Torshaunas

Sveikiname praėjusio konkurso nugalėtoją Zitą Nea ir kviečiame atsiimti prizo!

Taip pat kviečiame prisijungti ir sekti mūsų naujienas Facebook https://www.facebook.com/baltijosvertimai