Atgal
Titulinis
Naujienos 

LIETUVIŲ KALBOS VARTOSENOS PATARIMAI, 2015-02

2015. 02. 26

Publicistinis stilius

 

Publicistinio stiliaus svarbiausia vartojimo sfera – periodinė spauda. Sakytine forma šis stilius ryškus ir oratorių kalboje: tai politinio veikėjo, agitatoriaus, prokuroro, gynėjo žodis kalbos mitinge, iškilmingame susirinkime. Taip pat publicistinio stiliaus pavyzdžių esama ir grožinėje literatūroje. Vartojami net tokie grožinės literatūros žanrų pavadinimai: publicistinis eilėraštis, publicistinis romanas. 

Vartojimo sritis

Periodinė spauda, radijas ir televizija, t. y. žiniasklaida.

Turinys

Straipsnis (įžanginis, probleminis ir kt.), reportažas, feljetonas, pamfletas, apybraiža.

Funkcijos

Publicistikos tikslas – ne tik išdėstyti faktus, bet ir reikiamai nuteikti, įtikinti skaitytoją, todėl jai būdinga komunikacinės ir ekspresinės funkcijų darna.

Ypatybės

 

Informuoti ir daryti poveikį

Publicistiniai tekstai visų pirma pateikia informaciją ir tik tada veikia skaitytoją, formuoja jo požiūrį – todėl šiek tiek svarbesnė funkcija yra pateikti informaciją (kuo įtaigesniu būdu).

Subjektyvus vertinimas

Faktai ir argumentai dėstomi gana subjektyviai, bandoma įtikinti, propaguoti savas idėjas.

Konkrečių faktų konstatavimas

Socialinis vertinimas

Dalykas, apie kurį kalbama, čia tiesiogiai, atvirai, teigiamai arba neigiamai, vertinamas visos visuomenės ar visuomenės grupės požiūriu: naudinga ar žalinga, gražu ar negražu. Net ir tada, kai reiškiama vieno asmens nuomonė, kalbama apie visuomenei aktualius dalykus.

Priešingų ypatybių persipynimas

Kalbos ypatybės susijusios su tarpine publicistinio stiliaus padėtimi tarp dalykinės ir meninės raiškos, su dviem funkcijomis, todėl dalykiškumas, tikslumas, glaustumas pinasi su emocingumu, tam tikru vaizdingumu. Kurių ypatybių daugiau, kurių mažiau, priklauso nuo žanro.

Trūkumai

Publicistinį (ypač laikraščių ir viešųjų kalbų) stilių veikia administraciniai raštai. Dėl to kai kurių žurnalistų rašinių stilius darosi sunkus, sakiniuose dominuoja negyvi, ištęsti abstrakčios reikšmės pasakymai.

Pavyzdžiai

*  Lietuvos moterų krepšinio rinktinė pasaulio čempionatą Brazilijoje rugsėjo 12–ąją pradės dvikova su olimpinėmis vicečempionėmis australėmis. (,,Lietuvos Rytas“).

*  Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba. Tąja kalba paprastai visi rašo įstatymus, jąja leidžia savosios ir svetimų tautų istorijos, senas ir naujas, jąja aptaria visus valstybės reikalus, ją gražiai ir padoriai vartoja visokiais atvejais bažnyčioje, tarnyboje, namie.

(Mikalojaus Daukšos „Prakalba į malonųjį skaitytoją“ (1599 m.).