Atgal
Titulinis
Naujienos 

LIETUVIŲ KALBOS VARTOSENOS PATARIMAI, 2015-01

2015. 01. 23

Mokslinis stilius 

Mokslinis stilius – vienas iš funkcinių kalbos stilių, kuriam būdingas emocinio turinio nebuvimas, specifinių terminų naudojimas, dalykiškumas ir kuris dažniausiai naudojamas mokslinėje literatūroje. Moksliniame tekste paprastai iškeliamos ir pagrindžiamos problemos. 

Vartojimo sritis

Mokslinė visuomenės veikla. Mokslo pagrindą sudaro kritiškai patikrinta ir susisteminta žmonijos patirtis.

Turinys

Įvairių mokslo sričių tekstai: straipsniai, disertacijos, vadovėliai, monografijos ir kt.

Funkcijos

Svarbiausia mokslo populiarinamųjų tekstų funkcija yra patraukliai pateikti dalykinę informaciją. Siekiama poveikio ir įtaigumo. Savo stiliumi šie tekstai priartėjo prie publicistinės ar grožinės literatūros.

Ypatybės

 

Logiškumas

Būdingas teksto vientisumas, organiškas integralumas, nesant prieštaravimų.

Abstraktumas

Kalboje daug daiktavardžių, kurie žymi abstrakčias sąvokas, taip pat abstrakčius požymius žyminčių būdvardžių ir abstrakčias būsenas bei procesus reiškiančių veiksmažodžių.

Nuoseklumas, suprantamumas, aiškumas

Tolesnės mintys seka iš anksčiau išdėstytų, nėra minčių šuolių, nėra dvigubos ar trigubos teksto pradžios, įžangos.

Dalykinis tikslumas

Būdingas vienareikšmiškumas, precizija.

Objektyvumas

Mokslinis tekstas yra nuasmenintas, jame vengiama subjektyvumo, emocingumo, asmeninio vertinimo.

Glaustumas

Tikslus tekstas – tai glaustas tekstas. Kai mintis perteikiama vartojant per daug žodžių, nukenčia jos tikslumas.

Sintaksė

Būdingos konstrukcijos, išryškinančios, pabrėžiančios dėstymo logiškumą (minčių nuoseklumą, rišlumą): pasakymo dalių santykį rodantys žodžiai, įspraudai, sudėtiniai jungtukiniai sakiniai.

Leksika

Būdingi terminai, tarptautiniai žodžiai, naujadarai.

Trūkumai

Gremėzdiškos sakinio konstrukcijos.

Dažnas frazės daiktavardinimas.

Piktnaudžiavimas tarptautiniais žodžiais.

Nekonkrečios, neaiškios reikšmės šablonai.

Pavyzdžiai

Medicina – mokslo ir praktikos visuma apie žmogaus ir gyvūnų sveikatą, ligas, jų profilaktiką ir gydymą.

Teisinių santykių struktūrą sudaro trys struktūriniai elementai:

Teisinio santykio objektas

Subjektas

Turinys