Atgal
Titulinis
Naujienos 

Suomija – roko muzikos ir poliarinių naktų šalis

2015. 01. 05

Didžiausioms metų šventėms pasibaigus, į Lietuvą atkeliauja tikroji žiema. O mes, savo ruožtu, keliaujame ten, kur itin šaltos žiemos ir karštos bei trumpos vasaros, saulė nesileidžia net 73 paras, ir yra matomos šiaurės pašvaistės. Taip, į Suomiją − baltųjų vasaros ir poliarinių naktų šalį.

Kaip ir kiekvieną mėnesį, tradiciškai pradedame nuo suomių kalbos (suomiškai – suomi), kuri yra vadinama viena unikaliausių Europoje. Ji turi oficialiosios kalbos statusą Suomijoje ir oficialiosios mažumos kalbos statusą Švedijoje (daugiausia Norboteno provincijoje). Suomiškai taip pat kalbama Estijoje, Norvegijoje (Finmarko provincijoje), Sankt Peterburgo apylinkėse, Karelijoje bei kai kuriose Sibiro ir Šiaurės Amerikos dalyse. Manoma, kad suomių kalbą pasaulyje vartoja apie 6 mln. žmonių.

Suomių kalba priklauso finougrų kalbų šeimai ir yra gimininga tik estų ir vengrų kalboms. Tarptautinių žodžių šioje kalboje nėra daug, tačiau galima rasti kiek daugiau nei 1 proc. baltų kalboms giminingų žodžių. Jie sukurti, žmonijai besivystant, naujai atsiradusiems daiktams pavadinti, pavyzdžiui: silta (tiltas), ratas (ratas), pirtti (pirtis), ruis (rugys), vaha (vaškas), laiva (valtis, laivas) ir kt. Įdomūs atitikmenys: vasara (platukas), kurkku (agurkas), kakku (tortas).

Privalumas tiems, kurie yra pavargę nuo kai kurių kalbų, pavyzdžiui, anglų kalbos, rašybos ypatumų – suomių kalboje garsai tariami beveik taip pat, kaip rašomi, o žodžiuose standartiškai daugiau balsių nei priebalsių. Dažnai suomių kalba stebina itin ilgais žodžiais. Tai lemia žodžių daryba – nauji žodžiai suomių kalboje sudaromi, jungiant jau esamus žodžius, pvz., daiktavardžius su būdvardžiais, o jungiami gali būti net 3 ir daugiau žodžių. Įdomu ir tai, kad suomių kalba neturi giminės kategorijos, būsimojo laiko ir veiksmažodžio ,,turėti“, tačiau šioje kalboje yra net 15 linksnių, iš kurių 6 − vietininkai.

 Du kertiniai suomių kultūros pamatų akmenys – literatūra ir muzika (dailė ir architektūra Suomijoje pradėjo vystytis tik viduramžiais). Liaudies muzikos tradicijos Suomijoje – tūkstantmetės, nes liaudies muzika (dar vadinama Kalevalos muzika) buvo perduodama iš kartos į kartą. Mūsų laikais Suomija tapo žymia roko muzikos šalimi, iš čia kilęs visas atlikėjų žvaigždynas: „Lordi“, „Apocalyptica“, „Nightwish“, „The Rasmus“, „HIM“ ir kt. Lygiagrečiai su suomių liaudies muzika vystėsi ir žodinė liaudies poezija, kurioje gausu pagoniškų suomių mitologijos motyvų. Daug suomių kultūros pokyčių lėmė 13 amžiuje įvykdytas Suomijos krikštas. Drauge su krikštu į šią šalį atkeliavo sakralioji europietiška muzika ir lotyniški maldų tekstai. Manoma, kad šie tekstai žymi suomių literatūros pradžią, nors pirmieji tekstai suomių kalba atsirado 16 amžiuje, Europoje kilus Reformacijos bangai. Šiandien suomių literatūra – visavertė Europos literatūros istorijos dalis: visame pasaulyje puikiai žinomi „Trolių Mumių“ personažų autorė Tuvė Janson, romanistas Mika Waltari ir Nobelio literatūros premijos laureatas Frans Eemil Sillanpää.

 

Atsakykite į nesudėtingą klausimą ir laimėkite 50Lt dovanų kuponą apsipirkti Flokati el. parduotuvėje!

Klausimas: Kas yra laikomas suomių rašomosios kalbos kūrėju?

Jūsų atsakymų lauksime adresu vilnius@baltijosvertimai.eu iki sausio 31 dienos. Siųsdami atsakymus nepamirškite nurodyti savo vardo bei pavardės. Prizo laimėtojas bus renkamas burtų keliu!

 

PRAĖJUSIO MĖNESIO KONKURSO KLAUSIMAS IR ATSAKYMAS

Klausimas: Koks yra tikslus Kalėdų senelio adresas Rovaniemio miestelyje?

Atsakymas: Rovaniemi, Santa Klaus village 96930, Arctice Circle arba Santa Claus Main Post Office Tähtikuja 1, FI-96930 Napapiiri

Sveikiname praėjusio konkurso nugalėtoją Gintarę Meiženytę ir kviečiame atsiimti prizo!

Taip pat kviečiame prisijungti ir sekti mūsų naujienas Facebook https://www.facebook.com/baltijosvertimai