Atgal
Titulinis
Naujienos 

Gimtoji penktadaliui pasaulio – Kinų kalba

2014. 07. 14

Pradėję praėjusį mėnesį publikuotu straipsniu apie japonų kalbą, toliau tęsiame egzotiškų Rytų kalbų apžvalgą. Šį kartą dėmesio centre gausiausiai paplitusi pasaulyje – kinų kalba. Žinoma, ši mintis pagrįsta tik tuo atveju, jei kinų kalbą laikysime viena kalba. Yra teigiančių, kad vienos kinų kalbos nėra, jog ji sudaryta iš daugybės kalbų. Šiame straipsnyje sužinosite, kuo tai pagrįsta ir daugelį kitų įdomybių, susijusių su kinų kalba.

Kalbančiųjų kinų kalba skaičius viršija 1,3 milijardo. Didžiausias skaičius kalbos vartotojų susibūręs Kinijoje, Singapūre, Taivane, Malaizijoje, Indonezijoje ir daugybėje kitų šalių, kuriose yra kinų-emigrantų bendruomenių. Bendrinė kinų kalba pripažįstama valstybine Kinijos Liaudies Respublikos, Taivano valstybine kalba, yra viena iš keturių valstybinių Singapūro kalbų, taip pat - viena iš šešių pagrindinių Jungtinių Tautų kalbų.

Kinų kalba priklauso toninei kalbų grupei, kinų-tibetiečių kalboms ir pasižymi ypatinga kardinaliai skirtingų tarmių gausa. Jei atskirtume kai kurias labiausiai išsiskiriančias tarmes, kinų kalba prarastų labiausiai paplitusios pasaulyje kalbos statusą. Susiklosčiums kitoms istorinėms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kalbinius skirtumus, dabartinės Kinijos teritorijoje (ypatingai Pietų Kinijoje) būtų galima sukurti nuo kelių iki keliolikos mažų valstybėlių. Panašu į Europą, tiesa? Iš tiesų, Kiniją pelnytai galima vadinti antruoju tautų katilu.

Mokslininkai skiria nuo 7 iki 20 skirtingų kinų kalbos tarmių, dėl šio skaičiaus nuolatos ginčijamasi. Pagrindinėmis 7 grupėmis yra laikomos: bendrinė kinų, Hakka, Kantono, Gan, Min, Šiang, Vu. Dėl to, koks yra pagrindinių grupių skaičius, taip pat nesutariama, manoma, kad jų gali būti net 10.

Kyla klausimas: Kinija yra didžiulė ir jei žmonės joje kalba taip skirtingai, kodėl atskiros tautos neatsiskiria ir nekuria valstybių? Itin svarbios šiuo atveju yra istorinės aplinkybės, valdžios, ekonominiai procesai, tačiau reikšminga ir pati Kinijos žmonių savivoka. Nors riba tarp tarmės ir kalbos dažniausiai neaiški, kinai savo kalbą suvokia kaip vientisą. Taip yra todėl, kad kinų kalbos tarmes (arba kalbas) vienija bendrinė rašomoji kalba. Įdomu tai, kad per visą savo istoriją kinų šnekamoji kalba, tarmės nuolatos kito, bet rašomoji kalba išliko ta pati. Tai ilgiausiai be pertraukų naudota rašomoji kalba pasaulyje, kuri, kaip spėja mokslininkai, atsirado II tūkst. prieš mūsų erą. Iki šios dienos rašomoji ir šnekamoji kinų kalbos tradiciškai yra griežtai atskiriamos.

Bendrinės kinų kalbos pagrindas – Pekino tarmė, paremta mandarinų dialektu. Ji pirmiausiai XIX a. II pus. įsigalėjo imperatoriaus rūmų aplinkoje, o vėliau šios tarmės kaip bendrinės kalbos buvo mokoma pradinėse mokyklose. Tai lėmė Pekino tarmės išplitimą, nors milžiniškame Honkonge, nepaisant Pekino tarmės plitimo, vis dar mokoma Kantono tarme. Bendrinė kinų kalba yra gimtoji net 850 mln. kinų, tai ne tik švietimo įstaigų, bet ir vyriausybės bei žiniasklaidos kalba.

Atsakykite į nesudėtingą klausimą ir laimėkite prabangią vakarienę Azijos patiekalų restorane! 

 

Klausimas: Ar Didžioji kinų siena yra matoma iš kosmoso plika akimi?

Jūsų atsakymų lauksime adresu vilnius@baltijosvertimai.eu iki liepos 31dienos. Siųsdami atsakymus nepamirškite nurodyti savo vardo bei pavardės. Prizo laimėtojas bus renkamas burtų keliu!

PRAĖJUSIO MĖNESIO KONKURSO KLAUSIMAS IR ATSAKYMAS

Klausimas: Kokia yra Japonijos valdymo forma?

Atsakymas: Unitarinė konstitucinė monarchija.

Sveikiname praėjusio konkurso nugalėtoją Kęstutį Streikauską ir kviečiame atsiimti prizo!

Taip pat kviečiame prisijungti ir sekti mūsų naujienas Facebook https://www.facebook.com/baltijosvertimai