Balandžio konkurso nugalėtoja

Sveikiname balandžio konkurso nugalėtoją Liną Lungytę-Jankoitienę, kuri pateikė išsamiausią atsakymą!

Laimėtojos atsakymas:

Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio "vėlės". Mat mūsų protėviai tikėjo, kad kartu su atgimstančia gamta pasirodo mirusiųjų vėlės. Todėl eidami lankyti artimųjų kapų jie nunešdavo joms kiaušinių.

Iš senų laikų Velykų simboliu laikomas kiaušinis: iš jo, pažiūrėti negyvo, išsirito gyvybė - kaip iš negyvo kapo išėjo Kristus.

Velykos – tai bažnyčios nustatytas  Kristaus prisikėlimo metas. Tačiau lietuviai šventė ir švenčia  pavasario šventę, kurioje svarbu minėti ir gerbti protėvius. Bažnyčia pasistengė užgniaužti kapų lankymo paprotį.

Velykos - Vėlių ir Visdievių šventė: užkuriama nauja ugnis namų aukurėlyje ar bendruomenės aukure. Pagarbinami Gabija, Perkūnas, Žemyna, Laima. Lankomi kapai, prisimenami mirusieji, ant kapo dedamas kiaušinis arba kiaušiniai.
Raudonas margutis  reiškia gyvybę, ateinančią į mūsų pasaulį.
Velykų dieną reikia pasirūpinti gyvulėliais - jiems irgi šventė..
Didysis Ketvirtadienis kartais vadinamas Kūčiomis, kuriama pirtis, ateina vėlės. Didysis Penktadienis – Vėlių Velykos, lankomi kapai. Velykų metas – tai susitikimas ir atsisveikinimas su vėlėmis, vėlės visai vasarai išeina į atgimstančią gamtą.

Velykos tai pavasarinės Vėlinės "Vėlių velykos" tęsiasi per tris dienas: "didįjį ketvergą, pėtnyčią ir subatą".

D. Ketvirtadienis kartais vadinamas Kūčiomis, kuriama pirtis, ateina vėlės. Didysis Penktadienis - Vėlių Velykos, lankomi kapai. Kai kur Didžiąją savaitę būdavo lankomi giminių kapai.

B. Buračas ketvirtajame dešimtmetyje rašė, kad seniau kupiškėnai (Aukštupėnų apyl.) dėdavę ant artimųjų kapų kiaušinių. Skuodo apyl. kapus prieš Velykas puošdavo velykiniam stalui suželdintų avižų kuokšteliais, beržų šakelėmis. Varėnos ir Salako apyl. dar mūsų amžiaus pradžioje maisto ant kapų dėdavo ir per Sekmines. Manyta, kad vėlės per Velykas gali aplankyti namus.